„Dažnas žmogus skrandžio maudimą, rėmenį ar pykinimą nurašo stresui, netinkamam maistui ar amžiui, tačiau būtent toks delsimas kartais tampa didžiausia klaida“, – įspėja gydytojai gastroenterologai.
Ignoruojate skrandžio simptomus? 6 specialistų patarimai, kaip laiku sumažinti skrandžio vėžio riziką, jei svarstote dar palaukti
Jei jau kurį laiką jaučiate skrandžio diskomfortą, pilvo pūtimą, ankstyvą sotumą ar pasikartojantį rėmenį, jūs tikrai ne vieni. Daugelis žmonių tikisi, kad simptomai praeis savaime, todėl vizitą pas gydytoją atideda savaitėms ar net mėnesiams. Problema ta, kad kai kuriais atvejais už tokių, atrodytų, įprastų nusiskundimų slypi ne tik jautrus skrandis, bet ir Helicobacter pylori bakterija, kuri ilgainiui gali reikšmingai padidinti skrandžio vėžio riziką.
Rizika nėra teorinė. Specialistai pabrėžia, kad Helicobacter pylori infekcija yra vienas svarbiausių skrandžio vėžio rizikos veiksnių, o pasaulyje šia bakterija yra užsikrėtusi maždaug pusė gyventojų. Tai paaiškina, kodėl tiek daug žmonių metų metus gyvena su pasikartojančiais virškinimo simptomais jų tinkamai neištyrę. Nors ne kiekvienas užsikrėtęs žmogus susirgs vėžiu, užsitęsęs gleivinės dirginimas ir uždegimas gali sudaryti tam palankias sąlygas.
Gastroenterologai, kasdien matantys pacientus, kurie kreipiasi jau pažengus simptomams, sako, kad didžiausia klaida – laukti, kol skausmas taps nepakeliamas. Gydytoja gastroenterologė, daugelį metų dirbanti su virškinamojo trakto ligomis, aiškina, kad laiku nustatyta bakterija dažnai gali būti sėkmingai gydoma, o ankstyvas ištyrimas leidžia išvengti rimtesnių pasekmių. Kaip ir kalbant apie kitus lėtinius sutrikimus, svarbu ne tik malšinti simptomus, bet ir ieškoti jų priežasties – apie tai verta paskaityti ir susijusiame straipsnyje apie dažnai ignoruojamus virškinimo sistemos signalus.
Ką specialistai pataria tiems, kurie delsia tirtis?
1. Nevadinkite visko „paprastu gastritu“
Specialistai sako, kad žmonės pernelyg dažnai patys sau nustato diagnozę. „Jei simptomai kartojasi, vien spėlioti negalima – reikia išsiaiškinti, kas juos sukelia“, – pabrėžia gydytoja. Rėmuo, deginimas, pilnumo jausmas ar pykinimas nebūtinai reiškia tik laikiną sudirginimą.
Šią savaitę užsirašykite, kokie simptomai kartojasi, kada jie sustiprėja ir kiek laiko trunka.
2. Įvertinkite, ar priklausote rizikos grupei
Didžiausia rizika kyla tiems, kurių šeimoje buvo skrandžio vėžio atvejų, kurie ilgai kenčia nuo virškinimo sutrikimų, rūko, gausiai vartoja sūdytą ar rūkytą maistą arba jau yra turėję skrandžio gleivinės pakitimų. „Riziką lemia ne vienas veiksnys – dažniausiai tai kelių aplinkybių visuma“, – sako specialistė.
Šią savaitę susirašykite savo šeimos ligų istoriją ir aptarkite ją su šeimos gydytoju.
3. Tirkitės dėl Helicobacter pylori
Ekspertai pabrėžia, kad ši bakterija dažnai ilgai nesukelia labai ryškių simptomų, todėl žmogus gali manyti, jog nieko rimto nevyksta. „Didelė klaida – laukti, kol atsiras stiprus skausmas, nes infekcija gali veikti tyliai“, – aiškina gastroenterologė. Tyrimai padeda nustatyti, ar reikalingas gydymas.
Šią savaitę pasiteiraukite gydytojo, ar jums reikėtų atlikti tyrimą dėl Helicobacter pylori.
4. Nelaukite įspėjamųjų ženklų
Svorio kritimas, apetito sumažėjimas, rijimo sunkumai, juodos išmatos ar mažakraujystė jau yra signalai, kad delsti nebegalima. „Kai žmonės ateina tik atsiradus pavojingiems simptomams, galimybių viską suvaldyti būna mažiau“, – sako gydytoja. Ankstyvas reagavimas visada palankesnis nei vėlyvas.
Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių, šią savaitę nedelskite registruotis skubiai konsultacijai.
5. Neskubėkite visko gydyti vien vaistais nuo rūgštingumo
Šis patarimas gali skambėti netikėtai, nes daugelis pirmiausia griebiasi priemonių, slopinančių simptomus. Tačiau specialistai įspėja: „Jei nuolat gesiname simptomus, bet neieškome priežasties, galime užmaskuoti problemą.“ Trumpalaikis palengvėjimas dar nereiškia, kad rizika dingo.
Šią savaitę peržiūrėkite, kaip dažnai vartojate nereceptinius vaistus nuo rūgštingumo, ir tai aptarkite su gydytoju.
6. Keiskite įpročius, bet nepasikliaukite vien jais
Sveikesnė mityba, mažesnis perdirbto maisto kiekis, rūkymo atsisakymas ir saikingas alkoholio vartojimas gali sumažinti papildomą dirginimą ir bendrą riziką. Vis dėlto ekspertai primena: „Gyvensenos pokyčiai yra labai svarbūs, bet jie nepakeičia diagnostikos, jei simptomai jau pasireiškia.“ Kitaip tariant, vien avižinė košė problemos neišspręs.
Šią savaitę pasirinkite vieną konkretų pokytį – pavyzdžiui, atsisakykite rūkymo arba sumažinkite itin sūraus maisto vartojimą.
Kada delsti jau pavojinga?
Specialistai sutaria: didžiausią riziką prisiima tie, kurie nuolat jaučia simptomus, priklauso rizikos grupei, bet vis tiek nesikreipia pagalbos. Helicobacter pylori infekcija ne visada baigiasi sunkia liga, tačiau ignoruoti jos galimybės tikrai neverta. „Kuo anksčiau išsiaiškiname priežastį, tuo daugiau turime galimybių užkirsti kelią rimtiems pakitimams“, – primena gydytojai.
Jei skrandžio signalai kartojasi, geriausia jų nenuvertinti – profesionali gydytojo konsultacija dažnai yra svarbiausias žingsnis apsaugant savo sveikatą.
