XX a. viduryje medicinoje padaugėjo mokslinių tyrimų, įrodančių motinos pieno ir žindymo naudą kūdikio ir mamos sveikatai. Pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais žindomi kūdikiai 6 kartus rečiau serga viduriavimu (diarėja), 3 kartus rečiau – plaučių uždegimu.
Dirbtinai maitinti kūdikiai 17 kartų dažniau patenka į ligoninę dėl plaučių uždegimo, nei žindytieji pirmaisiais gyvenimo metais. Žindymo efektas tęsiasi ir vėliau – 7 metų vaikai rečiau serga kvėpavimo takų ligomis, turi mažesnį kūno masės indeksą bei mažesnį sistolinį kraujospūdį nei dirbtinai maitinti.
Bent 4 mėnesius žindyti kūdikiai perpus rečiau serga vidurinės ausies uždegimu pirmaisiais gyvenimo metais, ir gerokai rečiau 5-7 gyvenimo metais, apie 1,5 karto sumažėja tikimybė šeštaisiais gyvenimo metais sirgti astma, astminiu bronchitu.
Žindyti kūdikiai 5-10 gyvenimo metais žymiai rečiau serga Haemophilus influenzae sukeltu meningitu. Daugiau nei 4 mėnesius žindyti žmonės sulaukę 20 metų turi elastingesnes kraujagysles.
Kūdikio žindymas iki 12 mėnesių perpus sumažina riziką vėliau sirgti nuo insulino priklausomu diabetu, 5 kartus – limfoma. Neišnešioti naujagimiai, maitinti motinos pienu, sulaukę 7-8 metų, turi aukštesnį intelekto koeficientą.
Danų mokslininkai, ištyrę 27 metų žmones, įrodė, kad intelekto koeficientas didėja priklausomai nuo žindymo trukmės.
Lietuvos tyrinėtojai nustatė, jog 4 ir daugiau mėnesius natūraliai maitintų kūdikių psichomotorinė raida yra geresnė nei dirbtinai maitintų.
Dėl dirbtinio maitinimo vienerių metų vaikams 2 kartus dažniau rastas svorio deficitas ir 3 kartus – antsvoris, 3 kartus dažniau vargino atopinis dermatitas, jie gerokai dažniau sirgo įvairiomis ūminėmis kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ligomis nei natūraliai maitinti bendraamžiai.
Psichologai (Freud, Winnicott, Neumann, Erikson, Mahler) aprašė motinos ir vaiko ryšio įtaką vaiko asmenybės formavimuisi, minėdami žindymą, kaip vieną iš svarbiausių darnios asmenybės raidos veiksnių.
Maitinusios krūtimi mamos – irgi sveikesnės
Žindymas taip pat labai naudingas ir pačios motinos sveikatai. Vienas iš ryškiausių efektų mamai (priklausančių nuo jos vaikų skaičiaus ir bendros žindymo trukmės), yra tai, kad rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja net 25 proc.!
Taip pat sumažėja osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžimo rizika. Išskirtinis žindymas padeda planuoti šeimą, optimaliai praretinant tarpus tarp nėštumų, kai nenaudojami kiti šeimos planavimo metodai.
Žindymo ,,duobė”
XX a. pirmoje pusėje žindymas pateko tarsi į ,,duobę”. Suklestėjo motinos pieno pakaitalų gamyba, jų reklama, pardavimas, todėl Europoje ir Šiaurės Amerikoje pradėjo labai mažėti žindomų kūdikių, sutrumpėjo jų vidutinė žindymo trukmė: nuo 1 metų XX a. pradžioje iki 3-4 mėn. XX a. viduryje.
1981m. tuo susirūpino PSO ir paskelbė Motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksą, kuris ragino įstatymais apriboti motinos pieno pakaitalų reklamą bei nemokamą platinimą. 1992 m. PSO paskelbė Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą, kuri skatina ir palaiko sėkmingą žindymą.
Gausūs tyrimai įrodė, jog pati medicina labiausiai lėmė, kad sumažėjo žindomų kūdikių. Tai nulėmė kūdikio atskyrimas nuo motinos po gimimo, vėlyvas pirmasis žindymas, kūdikio maitinimas pagal grafiką, ankstyvas primaitinimas motinos pieno pakaitalais ar kitu maistu, kūdikio maitinimas iš buteliuko ir žinduko naudojimas.
Lietuvių tyrinėjimai
Medikų ir motinų žinių reikšmę žindymo trukmei nagrinėjo ir lietuvių tyrinėtojai. Dr. G. Levinienė nustatė, kad po medikų ir motinų informavimo apie natūralaus maitinimo reikšmę ir būdus palaikyti laktaciją, natūraliai maitinančių motinų padaugėjo 1,7 karto, o vidutinė natūralaus maitinimo trukmė pailgėjo vienu mėnesiu.
Dr.J. Kudzytė nustatė ryšį tarp motinos noro žindyti ir žinių. Pusė motinų, kurioms buvo papasakota apie žindymo naudą, žadėjo žindyti 4-6 mėn., ketvirtadalis – net 10-13 mėnesių. O tos motinos, kurios negavo žinių apie žindymo naudą, buvo nusiteikusios žindyti tik 3 mėnesius.
Ar lietuvės noriai žindo?
Šaunu, nes kasmet vis daugėja mamų kurios nori žindyti kuo ilgiau. Štai 2000 metais iki 6 mėn. žindomų kūdikių buvo tik 22 proc., o 2005 metais – jau 30,5 proc. Žindančių iki vienerių metų 1993 metais buvo… 0 proc. Vargais negalais 2005 metais jų padaugėjo iki 10,8 proc.
Per dvylika metų žindančių motinų Lietuvoje padaugėjo 10-20 proc. Nors situacija ir gerėja, būtina ir toliau ieškoti trumpo žindymo priežasčių, būdų kelti medikų, motinų, visuomenės motyvaciją, atkuriant ir stiprinant žindymo kultūrą.
Apie mišinuką gali patarti tik gydytojas
Tikriausiai pastebėjote, kad kai kurie gimdymo namai Lietuvoje turi Palankios naujagimiui ligoninės statusą. Palankios naujagimiui ligoninės iniciatyva paskelbta, kaip vienas iš būdų skatinti ir apsaugoti žindymą pradinėje laktacijos stadijoje.
Labai svarbus dokumentas Tarptautinis motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksas, kurį priėmė PSO Pasaulinė sveikatos asamblėja 1981 metais. Kodeksą patvirtino 181 balsų „už“ ir 1 – „prieš“ (tai buvo JAV balsas, nes baimintasi, kad tai pakenks verslo interesams).
Šiuo dokumentu reguliuojama komercinių motinos pieno pakaitalų gamybos bendrovių veikla. Kodeksas draudžia reklamuoti motinos pieno pakaitalus žiniasklaidoje, sveikatos priežiūros įstaigose. Prieš šį dokumentą dažnai sukyla visuomenė.
O kaip sužinoti apie šį maistą, jei motina neturi pieno? Nuostata labai aiški ir paprasta. Jei motinai atrodo, kad kūdikiui trūksta pieno, derėtų kreiptis pagalbos, patarimo pas medikus. 90 proc. pieno pritrūksta dėl nežinojimo, o ne dėl kažkokių organizmo ypatybių.
O mišinys, kuris savyje slepia daug užslėpto veikimo ,,bombų” turėtų būti skiriamas tik šeimos gydytojo, įvertinus motinos gebėjimą maitinti, kūdikio gebėjimą maitintis ir jo sveikatos būklę. Deja, medikams labai dažnai šioje srityje taip pat pritrūksta kompetencijos.
Jie neteisingai pataria ar net įsako daryti vienaip ar kitaip, taip sutrikdo motinos pasitikėjimą savimi, jos gebėjimą išmaitinti savo kūdikį geriausiu maistu – savo pienu.
Kas rūpinasi, kad kūdikėliai valgytų mamos pieną
Lietuvoje veikia dauguma tarptautinių organizacijų (UNICEF, PSO, IBFAN) vietiniai komitetai, kurie diegia Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos ir Kodekso reikalavimus.
Taip pat mūsų šalyje veikia Kūdikių žindymo rėmimo draugija, leidybos ir informacijos centras ,,Už gyvybę”, viešoji įstaiga ,,Pradžių pradžia”, UAB „Esu“ motinystės mokykla „Sveika pradžia“, Nacionalinė žindymo skatinimo iniciatyvų grupė ir Respublikinis mitybos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos – visos šios organizacijos rūpinasi žindymo skatinimu, palaikymu, apsauga.
Lietuvoje žindymui ir motinystei pakankamai palankūs įstatymai. Reklamos įstatymas draudžia mišinių reklamą visuomenei skirtuose leidiniuose, per TV. Žindyvei pagal Darbo teisę be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas 3 valandas suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti.
Tarptautinės organizacijos, norėdamos atkreipti visuomenės ir valstybių vadovų dėmesį į žindymą, kaip auksinį sveikos mitybos standartą, rugpjūtį yra paskelbusios žindymo mėnesiu. Kiekvienais metais skelbiamas koks nors šūkis, kuris ragina sutelkti dėmesį į vienokią ar kitokią aktualią žindymui situaciją.
Vienais metais buvo raginama vaikus supažindinti kuo ir kaip turi būti maitinamas naujagimis, kūdikis. Tų metų simbolis buvo lėlė su kūdikiu prie krūties, nes atlikti tyrimai parodė, kad šiuolaikinės lėlės, kurių pakuotėje yra buteliukai, žindukai neugdo būsimų mamyčių ir tėvelių natūraliai, sveikai tėvystei.
Jei vaikas neturi jaunesnių brolių ar sesučių, jis nežino, kodėl mamytė turi krūtis, kam jos skirtos, ką valgo maži vaikučiai. Jei kuris ir žino, kad kūdikiai maitinami pieneliu, tai geriausiu atveju pienas gaunamas iš karvutės arba perkamas parduotuvėje.
Dar vienais metais buvo aiškinama visuomenei, kad darbas neturi būti kliūtis kūdikio žindymui. Valstybės turi garantuoti šia teisę motinai, kūdikiui, šeimai. Tik tokiu būdu bus galima sutaupyti, nes vaikas ir motina mažiau sirgs sunkiomis ligomis.
Kitais metais buvo šūkis „Žindymas: pirmoji valanda – švelnus kūdikio pasveikinimas” (Breastfeeding: The 1st Hour – Welcome Baby Softly). Šiuo šūkiu norima atkreipti dėmesį į pirmųjų valandų po gimimo svarbą tiek motinai, tiek naujagimiui.
Dr. Eglė MARKŪNIENĖ
gydytoja neonatologė
