„Tai ne smulkmena, o kasdienis poveikis, kurio dauguma net nepastebi“, – sako toksikologai, vertindami naujausius duomenis apie arbatos pakelius ir jų sąlytį su karštu vandeniu. Netikėtas verdiktas paprastas: vienas iš pažiūros nekaltas arbatos puodelis gali atnešti ne tik skonį ar ritualą, bet ir milijardus mikroskopinių plastiko dalelių.
Ar kasdien geri arbatą? 5 ekspertų patarimai, kaip sumažinti mikroplastiko kiekį, jei nenori jo savo puodelyje
Jei geri arbatą kasdien ir manei, kad tai vienas saugiausių įpročių, tu tikrai ne vienas. Daugelis žmonių renkasi arbatos pakelius dėl patogumo, greičio ir įsitikinimo, kad tai „švaresnis“ pasirinkimas nei saldinti gėrimai. Tačiau būtent tas patogumas gali slėpti problemą, apie kurią anksčiau retas susimąstydavo.
Rinkos realybė tokia, kad vis daugiau maisto pakuočių ir virtuvės gaminių gaminama naudojant plastiką ar jo mišinius, o karštis šią riziką padidina. Mokslininkų duomenimis, vienas plastikinis arbatos pakelis užplikytas karštame vandenyje gali išskirti iki 11,6 milijardo mikroplastiko ir dar milijardus nanoplastiko dalelių. Kitaip tariant, problema slypi ne tik pačioje arbatoje, bet ir tame, kas ją laiko.
Maisto saugos specialistai ir toksikologai sako matę šimtus panašių atvejų, kai žmonės labai rūpinasi produktų sudėtimi, bet visai neįvertina pakuotės poveikio. Kaip pabrėžia visuomenės sveikatos ekspertai, atsakymas dažnai slypi ne visiškame atsisakyme gerti arbatą, o protingesniame pasirinkime. Jei domiesi, kaip mažinti kasdienį kenksmingų dalelių poveikį, verta paskaityti ir susijusio straipsnio pavadinimas, kuriame aptariami kiti netikėti mikroplastiko šaltiniai namuose.
Ką ekspertai pataria daryti jau dabar
1. Rinkis birią arbatą
Ekspertai sako, kad tai paprasčiausias būdas sumažinti kontaktą su plastiku. „Jei arbata neturi plastikinio maišelio, jūs automatiškai pašalinate vieną svarbų taršos šaltinį“, – aiškina toksikologai. Biri arbata leidžia kontroliuoti ne tik skonį, bet ir tai, su kuo produktas liečiasi prieš patekdmas į puodelį.
Praktinis veiksmas: šią savaitę nusipirk vieną rūšį birios arbatos ir paprastą metalinį sietelį kasdieniam naudojimui.
2. Tikrink pakelio sudėtį
Ne visi arbatos pakeliai yra vienodi – dalis jų gaminami iš popieriaus, dalis iš plastiko ar plastiko mišinių. „Žmonės dažnai mano, kad visi pakeliai yra popieriniai, bet tai klaidinga prielaida“, – įspėja maisto pakuočių specialistai. Ypač atsargiai verta vertinti permatomus, šilkinius ar piramidės formos pakelius, kurie dažnai gaminami iš sintetinių medžiagų.
Praktinis veiksmas: peržiūrėk namuose turimų arbatų pakuotes ir atsisakyk tų, kurių medžiaga nenurodyta arba atrodo akivaizdžiai plastikinė.
3. Nepasitikėk vien etikete „premium“
Brangesnė arbata nebūtinai reiškia saugesnę. „Kartais būtent prabangesni pakeliai turi daugiau plastiko, nes gamintojai siekia išskirtinės formos ir estetikos“, – sako vartotojų elgseną analizuojantys specialistai. Tai vienas tų atvejų, kai gražesnė pakuotė gali reikšti didesnę problemą, o ne aukštesnę kokybę.
Praktinis veiksmas: lygink ne kainą ar dizainą, o konkrečią pakelio medžiagą ir gamintojo pateiktą informaciją.
4. Stop – nekeisk arbatos į kavą
Atrodytų logiška tiesiog atsisakyti arbatos pakelių ir pereiti prie kito gėrimo, bet ekspertai ragina neskubėti. „Problema nėra pati arbata – problema yra pakuotė“, – pabrėžia specialistai. Tad atsisakyti mėgstamo gėrimo nebūtina, jei gali pakeisti jo pateikimo formą.
Praktinis veiksmas: užuot išbraukęs arbatą iš savo rutinos, pakeisk bent pusę savaitės puodelių į užplikytą birią arbatą.
5. Užduok gamintojui nepatogų klausimą
Ekspertai pabrėžia, kad vartotojų spaudimas keičia rinką greičiau nei tylus nepasitenkinimas. „Jei žmonės pradės klausti, iš ko tiksliai pagaminti pakeliai, gamintojai bus priversti atsakyti aiškiau“, – sako visuomenės sveikatos atstovai. Skaidrumas dažnai prasideda nuo vieno paprasto klausimo.
Praktinis veiksmas: parašyk bent vienam mėgstamos arbatos gamintojui ir paklausk, ar jų pakeliuose naudojamas plastikas.
Kodėl tai svarbu net jei jautiesi gerai
Mikroplastiko tema kelia nerimą ne todėl, kad po vieno puodelio žmogus iškart pasijus blogai. Nerimas kyla dėl ilgalaikio, pasikartojančio poveikio, kai mažos dalelės į organizmą patenka nuolat iš skirtingų šaltinių. Mokslininkai vis dar aiškinasi tikslų tokio poveikio mastą, tačiau atsargumo principas čia atrodo visiškai pagrįstas.
Ekspertų žinutė gana rami, bet aiški: nereikia panikuoti, tačiau verta peržiūrėti savo įpročius. „Maži kasdieniai sprendimai ilgainiui turi didelę reikšmę“, – primena specialistai. O jei kyla abejonių dėl to, kaip mažinti kenksmingų medžiagų poveikį savo mityboje, profesionali gydytojo ar mitybos specialisto konsultacija visada yra verta dėmesio.
