„Karštis pavojingas ne tik širdžiai – vasaros kaitra gali staiga išbalansuoti ir tas lėtines ligas, kurios įprastai atrodo kontroliuojamos“, – perspėja šeimos gydytoja.
Gydytojai perspėja: 5 ekspertų patarimai, kaip išvengti lėtinių ligų paūmėjimo, jei vasaros karščiai jus sekina
Jei per karščius jaučiatės silpniau nei įprastai, greičiau pavargstate ar pastebite, kad suaktyvėjo seniai pažįstami simptomai, jūs tikrai ne vieni. Daugeliui žmonių vasara asocijuojasi su poilsiu, tačiau sergant lėtinėmis ligomis būtent kaitra gali tapti netikėtu išbandymu organizmui.
To priežastis paprasta: aukšta oro temperatūra didina skysčių netekimą, apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą, trikdo kvėpavimą bei keičia kai kurių vaistų poveikį. Medikai atkreipia dėmesį, kad karštomis dienomis dėl blogesnės savijautos ir lėtinių ligų paūmėjimo pacientų kreipimųsi padaugėja, o ypač pažeidžiami tampa vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie jau serga keliomis ligomis vienu metu.
Šeimos gydytojai ir vidaus ligų specialistai tokių atvejų per kiekvieną vasarą mato šimtus. Jų teigimu, problema dažnai slypi ne vien pačiame karštyje, bet ir tame, kad žmonės per vėlai atpažįsta pirmuosius signalus arba mano, jog užtenka tiesiog „pakentėti“.
Kokios ligos vasarą paūmėja dažniausiai?
1. Stebėkite širdies ligų signalus
Karštis ypač pavojingas sergantiems hipertenzija, širdies nepakankamumu ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. „Per kaitrą kraujospūdis gali svyruoti neprognozuojamai, o širdžiai tenka didesnis krūvis nei žmonės įsivaizduoja“, – sako gydytojai. Dėl gausesnio prakaitavimo netenkama ne tik vandens, bet ir mineralų, todėl gali atsirasti silpnumas, širdies permušimai ar galvos svaigimas.
Šią savaitę bent kartą per dieną tuo pačiu metu pasimatuokite kraujospūdį ir užsirašykite rodmenis.
2. Neignoruokite kvėpavimo pasunkėjimo
Astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir kitos kvėpavimo sistemos problemos vasarą gali paaštrėti ne tik dėl karščio, bet ir dėl tvankumo, oro taršos ar žiedadulkių. „Žmonės dažnai mano, kad pavojingiausias tik šaltas oras, tačiau karštas ir sausas oras taip pat dirgina kvėpavimo takus“, – pabrėžia specialistai. Jei dažniau prireikia inhaliatoriaus ar atsiranda spaudimas krūtinėje, tai jau signalas būti atsargesniems.
Venkite buvimo lauke per didžiausią kaitrą ir pasitikrinkite, ar visada turite paskirtus vaistus po ranka.
3. Diabetą gali išbalansuoti dehidratacija
Sergant cukriniu diabetu, karštis gali veikti gliukozės kontrolę daug stipriau, nei tikimasi. „Kai organizmui trūksta skysčių, cukraus kiekis kraujyje gali svyruoti greičiau, o kai kurie pacientai tai pajunta tik tada, kai jau pasidaro labai silpna“, – aiškina gydytojai. Be to, kaitra gali paveikti ir insulino laikymo sąlygas.
Karštomis dienomis dažniau matuokite gliukozę ir nelaikykite vaistų ar insulino tiesioginiuose saulės spinduliuose.
4. Nestiprinkite savęs sportu per pietus
Atrodytų, kad vasarą daugiau judėti – visada gera idėja, tačiau tai ne visada tiesa. „Vienas dažniausių mitų – kad reikia ‘išprakaituoti’ blogą savijautą, bet per karščius intensyvus sportas gali tik pabloginti lėtinių ligų simptomus“, – įspėja medikai. Tai ypač svarbu sergantiems inkstų ligomis, širdies sutrikimais ar neurologinėmis būklėmis.
Fizinį aktyvumą perkelkite į ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kai temperatūra mažesnė.
5. Peržiūrėkite vartojamus vaistus
Vienas netikėčiausių dalykų – karštis gali pakeisti tai, kaip organizmas reaguoja į įprastus vaistus. „Kai kurie diuretikai, kraujospūdį mažinantys ar psichikos sveikatai skirti vaistai gali didinti dehidratacijos ar perkaitimo riziką“, – sako šeimos gydytojai. Tai nereiškia, kad vaistus reikia nutraukti savarankiškai, tačiau jų poveikį vasarą verta aptarti papildomai.
Artimiausiomis dienomis peržvelkite savo vartojamų vaistų sąrašą ir, jei kyla klausimų, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Kada delsti nebegalima?
Jei atsiranda stiprus dusulys, krūtinės skausmas, sumišimas, labai aukšta temperatūra, smarkus silpnumas ar neįprastai sumažėjęs šlapinimasis, tai jau gali būti rimtas signalas, kad organizmas nebesusitvarko su karščiu. „Svarbiausia – nelaukti, kol praeis savaime, nes lėtinių ligų paūmėjimas karštyje gali progresuoti labai greitai“, – pabrėžia gydytojai.
Medikų žinutė aiški: vasaros karščiai nėra vien nemalonumas – jie gali tapti rimtu rizikos veiksniu sergant lėtinėmis ligomis. Kuo anksčiau pastebėsite pokyčius ir pakoreguosite kasdienius įpročius, tuo didesnė tikimybė vasarą praleisti saugiau. O jei abejojate dėl savo būklės, profesionali gydytojo konsultacija visada yra verta dėmesio.
