Jeigu laukiatės, pabandykite aplinkinių reakciją patikrinti pasakydamos, kad nusprendėte gimdyti namie. Greičiausiai jūsų niekas nesupras ir nepalaikys. Su tuo susiduria vis daugiau šeimų, tvirtai įsitikinusių, kad geriausia vieta ateiti jų vaikeliui – namai. Ar visos baimės pagrįstos? Kodėl, nepaisant rizikos, gimdyti namie ryžtasi kai kurios moterys?
Statistikos Lietuvoje nėra. Būtų puiku apklausti sąmoningai pasirinkusias gimdyti namie moteris ir pateikti statistinį portretą viešai. Bet ir be oficialios statistikos patyriau, kad Lietuvoje gimdyti namie renkasi labai atsakingos moterys. Manau, kad dauguma. jų yra su aukštuoju išsilavinimu, apsiskaičiusios, įvairiaurių profesijų: gydytojos, teisininkės, psichologės, filologės ir t. t. Apibendrintai galima sakyti – humanistinės pakraipos mokslus baigusios ar humanistinės pasaulėžiūros moterys.
Jos tikrai nepripažįsta abortų, neturi žalingų įpročių. Be to, reikėtų kalbėti ne tik apie pačias moteris, bet ir jų antrąsias puses. Gimdymą namie renkasi darnios, gerbiančios gyvybę šeimos. Abu sutuoktiniai vaikelį priima kaip Dievo dovaną ir supranta savo atsakomybę. Labai liūdna, kai šios šeimos suplakamos su kriminaliniais atvejais, kai moterys dėl ligos, tarkime, psichinės, socialinių aplinkybių gimdo namie ir naujagimius išmeta į lauko tualetą…
Gydytojai niekada nenorės rekomenduoti gimdymo namuose, nes ten neįmanoma suteikti tokios pilnos akušerinės pagalbos, kokia įmanoma šiais laikais ligoninėse. Tačiau reikia pripažinti, kad gimdyti namie renkasi atsakingos, išsilavinusios šeimos.
Kodėl apskritai renkamasi gimdyti namie?
Viešojoje erdvėje kartais akcentuojama tik tai, esą taip patogu mamai, o apie vaiką šios moterys negalvoja. Tai netiesa. Kai moterys jaučiasi psichologiškai saugesnės, ramesnės, tada ir kūdikiai užgimsta kur kas lengviau, pasitaiko gerokai mažiau gimdymo komplikacijų. O ir vėliau vaikelis geriau vystosi. Dėl ko šiais laikais vyrais skatinami dalyvauti gimdyme ligoninėje? Dėl tos pačios priežasties – kad moteris jaustųsi psichologiškai saugesnė. Įrodyta, kad naujagimio Apgar balai yra geresni, kai gimdyme dalyvauja koks nors artimas gimdyvei žmogus, ne tik ligoninės personalas. Dalyvaujant būsimam tėčiui, net ir nuskausminamųjų reikia mažiau. Gimdant namie, moteris gauna saugiausią ir ramiausią aplinką, užtikrinamas konfidencialumas. Ligoninėse niekada nežinai, kas užeis į tavo palatą, sutrukdys pačiu jautriausiu momentu.
Užsienyje į gimdymą namie atvyksta dažniausiai viena–dvi akušerės, kartais dar padėjėja. Nepaisaint šių privalumų, dauguma gimdyvių paliudytų, kad gimdyti namie nusprendė dėl pačio vaikelio gerovės. Ne paslaptis, kad nors ligoninėse yra vykdoma palankios naujagimiui aplinkos programa, iš tiesų dažnai vaikučiai iškart atskiriami nuo mamos pasverti ir kitas nebūtinas procedūras atlikti. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje dar nėra nei vienos ligoninės, kuri atitiktų motinai ir naujagimiui palankios gimdymo priežiūros kriterijus. Tai tarptautinė iniciatyva, kuri labai aiškiai apibrėžia tokios priežiūros principus: pripažįstama, kad motina ir vaikas yra labai vienas nuo kito priklausomi ir bendradarbiauja, kad gimdymo metu esančios aplinkybės turi gyvenimo trukmės fizines, emocines ir psichologines pasekmes, kad pagrindinis medikų principas skiriant vaistus ir procedūras yra „nepakenk“.
Tai atsispindi įstaigos statistikoje- kiek atlikta cezario pjūvių, kiek gimdymų sužadinta, paskatinta , kiek atlikta epiziotomijų (tarpvietės įkirpimų), gimdymo nuskausminimų, kiek moterų galėjo pasirinkti fiziologiškesnes, patogesnes padėtis gimdymui, kiek naujagimių galėjo išbūti pas mamą ant krūtinės nevystyti, oda-oda kontakte bent dvi valandas po gimimo, kad sumažintų savo gimimo stresą, apsisėtų namų mikroflora, inicijuotų sėkmingą žindymą. Tokia statistika šeimoms Lietuvoje nepateikiama. Plačiau apie šią iniciatyvą galite paskaityti www.gimimas.lt.
Sutinku, kad akušerinė pagalba irgi labai reikalinga, nes išgelbsti kūdikių ir motinų gyvybes. Bet tai nėra dažnas reiškinys normalaus nėštumo atveju. Pagal užsienio šalių patirtį ir atliktus mokslinius tyrimus, naujagimių mirtingumas mažos rizikos moterims gimdant namuose nesiskiria nuo tokių moterų gimdymų ligoninėje. Štai 2011 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas palygino 17 000 mažos rizikos gimdymų namuose su tokiais pat gimdymais ligoninėje ir perinatalinis mirtingumas nesiskyrė, buvo labai mažas ( apie 0.6 iš 1000 naujagimių).
Tai įmanoma tik turint šiuolaikines galimybes iškilus problemoms pervežti moterį ir suteikti pagalbą ligoninėje. Šio tyrimo metu į ligoninę perkelta 36-45 proc. pirmąkart gimdžiusių moterų ir 9-13 proc. pakartotinai gimdančių moterų. Štai kodėl negalima lyginti šiuolaikinių gimdymų namuose su gimdymais namuose 1934m., kai nebuvo nei antibiotikų, nei kraujo perpylimo, nei galimybės atlikti cezario pjūvį. Kaip gydytoja niekada neįkalbinėčiau moters gimdyti namuose, bet negaliu taip apsisprendusių šeimų vadinti nemąstančiomis ir neatsakingomis. O ir gimdyti namie tikrai niekas neleistų moterims, kurios jau iš anksto priklauso rizikos grupei, kurių nėštumas nebuvo sklandus.
Kas priima tokius gimdymus? Kiek teko girdėti, Lietuvoje tai – apskritai nelegalu…
Teisiškai jokia akušerė, joks gydytojas negali priimti gimdymo namuose. Sveikatos ministerija nėščiąsias, apsisprendusias gimdyti namie, praktiškai stumia į tokią situaciją, kaip viduramžiais, kai gimdyti reikėjo vienai ar su geriau išmanančia kaimo moterėle. Ne šios moterys grįžta į bobučių laikus – jas ten grąžina valstybė, neleisdama gauti pagalbos gimdant namuose. Taip jos priverstos gimdyti padedant draugėms, o ne kvalifikuotam personalui. Reikia pabrėžti, kad nė vienos akušerės niekas neverstų priimti gimdymo namuose. Nei viena moteris nenorėtų, kad jai namuose padėtų gydytojas, įsitikinęs, kad gimdyti namuose tolygu abortui. Kai kurie medikai pritaria tokiam gyvybės atėjimui ir noriai bendradarbiautų su būsimais tėvais. Šiuo metu bet kuris gydytojas, nusprendęs padėti gimdyvei namuose, būtų apkaltintas neteisėta veikla, neturint licencijos. Jam grėstų ir licencijos, ir net laisvės atėmimas. Įdomu tai, kad atlikti abortus, t. y. naikinti gyvybę, galima oficialiai, o padėti jai ateiti į šį pasaulį – draudžiama.
Ar užsienio šalyse gimdymas namuose įteisintas teisiškai?
Taip, daugelyje Vakarų šalių, netgi Lenkijoje ir Latvijoje, jis yra įteisintas. Man asmeniškai teko bendrauti su akušerėmis iš Norvegijos, Olandijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, kurios dirba tik priimant gimdymus namuose. Lietuvos šeimos, prašančios nustatyti gimdymų namuose tvarką, kad medikai galėtų joms pagelbėti, nesugalvojo nieko naujo, tik tai, kas sėkmingai praktikuojama daugelyje šalių jau daug dešimtmečių. Ne visose šalyse gimdymas namuose apmokamas iš ligonių kasų, dažnai tai yra privati akušerių praktika ir tikrai niekur prie gimdyvės namų nestovi reanimobilis su trijų gydytojų brigada.
Lietuvoje labai bijoma, kad gimdymas namuose yra brangesnis mokesčių mokėtojams, tačiau neleidžiama net privati praktika, kai moteris, pilnai informuota apie gimdymo namuose riziką, pasirašo sutartį su akušere. Iškilus komplikacijoms ar moteriai persigalvojus, ji galėtų gauti nemokamą pagalbą ligoninėje, nes neįrodyta, kad namuose kilusios komplikacijos yra sunkesnės ir reikalaujančios brangesnio gydymo, nei tos, kurios kilo gimdant ligoninėje, žinoma, jei gimdyme dalyvauja profesionalios akušerės.
Bet tose šalyse turbūt veikia ir stipri akušerių parengimo bazė?
Kiek aiškinaus, jos iš tiesų ruošiamos specialiai. Pavyzdžiui, Olandijoje akušerės diagnostine prasme, galima sakyti, parengtos kaip gydytojos. Jos puikiai supranta, kada nėštumas ir gimdymas yra sklandus, o kada gresia komplikacijos, kokie nors nesklandumai. Tik tiek, kad jos neatlieka procedūrų, tarkime, cezario pjūvio ir pan. Tačiau kilus pavojui, akušerės tikrai nedelsia ir vyksta su gimdyve į ligoninę. Moteriai labai svarbu turėti tokį užnugarį, kuris žino, kas ir kada vyksta, stebi situaciją.
Teigiama, kad gimdyti namie pavojinga dėl netikėtų komplikacijų. O užsienio šalių statistika sako, kad tarp gimdymų namie, komplikacijų pasitaiko žymiai mažiau…
Bendrai kalbant, kuo mažiau intervencijų, tuo mažiau ir komplikacijų. Gimdant namie intervencijų ir būna mažiausiai. Taigi šiuos faktus paaiškinti nėra sudėtinga.
Viena dažniausių procedūrų gimdant, kurios prireikia staiga, – tarpvietės kirpimas. Ar akušerė jį gali atlikti namuose?
Taip, tikrai gali atlikti kirpimą ir po to susiūti. Užsienyje taip ir daroma. Svarbiausia turėti valstybės nustatytas tinkamas sąlygas ir kompetenciją. Apskritai ligoninėse kirpimų praktika pernelyg paplitusi. Įrodyta, kad atlikti tiek daug epiziotomijų visiškai nereikalinga. Pastebėta, kad gana dažnai taip daroma labiau dėl apsidraudimo, o ne iš būtinybės. Tarkime, privačiose klinikose gimdžiusioms moterims kirpimas atliktas 7 kartus dažniau nei valstybinėse.
Ar nepradės moterys gimdyti namuose, neįvertinusios rizikos, jei tai bus oficialiai leidžiama visoms?
Norėčiau pabrėžti, kad įteisinus gimdymą namuose, moterys tikrai nepradės masiškai juose gimdyti. Čia kalbama apie vienetus tokių šeimų, kurios prisiima atsakomybę. Jie ir toliau gimdys namie, tačiau labiau rizikuos vien todėl, kad valstybė draudžia akušerėms ar gydytojams padėti. Džiaugiamasi, kad gimdyvių ir naujagimių mirtingumas Lietuvoje labai mažas, atitinka europinį lygį. Bet jis toks yra ir su „nelegaliais“ gimdymais namuose be profesionalios pagalbos! Tai jeigu tokie gimdymai nesugadino statistikos iki šiol, tai tikrai nepagadins ir juos įteisinus ir jiems tapus dar saugesniais.
Tikrai ne visos moterys geba įvertinti savo būklę gimdyti namie. Tačiau kai sakoma, kad negalima niekam, tai kelia įtarimų ir kai kurios vis tiek ryžtasi gimdyti namuose, nors joms to gal nepatartų ginekologas. Gydytojai kruopščiai atrinktų norinčias gimdyti namie nėščiąsias pagal jų sveikatos būklę, supažindintų su galima rizika, tik tuomet būtų leidžiama gimdyti namie.
Gydytoja akušerė-ginekologė Banga Kulikauskaitė
