Naujausi viešai aptarti duomenys ir pacientų istorijos atskleidė ne vieną tragišką atvejį, kai po LASIK regos korekcijos žmonės teigė patyrę nepakeliamą akių skausmą, dvejinimąsi, sausumą, galvos skausmus ir kitus simptomus, o kai kurie vėliau nusižudė. Tai neįrodo, kad pati operacija tiesiogiai sukelia savižudybes, tačiau rodo aiškų rizikos signalą: daliai pacientų komplikacijos gali būti ne trumpalaikis diskomfortas, o gyvenimą sugriaunanti būsena.
Ryano Kingerskio mirtis parodė, kad komplikacijų istorijos nėra pavienės
26 metų Pensilvanijos policijos pareigūnas Ryanas Kingerskis LASIK operaciją atliko tikėdamasis pagerinti regėjimą. Po kelių mėnesių jis skundėsi stipriu skausmu, dvejinimusi akyse, nuolatiniais galvos skausmais, tamsiomis dėmėmis regėjimo lauke ir padidėjusiu jautrumu.
Jo šeima teigė, kad po procedūros jaunas pareigūnas pasikeitė neatpažįstamai. 2025 m. sausį Kingerskis nusižudė. Paliktame raštelyje, kaip pranešta, jis LASIK operaciją įvardijo kaip savo kančios priežastį.
Kiti atvejai rodo pasikartojantį simptomų modelį
Ryano Kingerskio istorija vėl priminė anksčiau aprašytas tragedijas. 2018 m. Detroito televizijos meteorologė Jessica Starr, būdama 35 metų, nusižudė po LASIK procedūros. Ji paliko ilgą atsisveikinimo tekstą ir vaizdo įrašus, kuriuose siejo savo būklės blogėjimą su pasirinkta operacija.
Tais pačiais metais kanadietis Paulas Fitzpatrickas, dviejų vaikų tėvas, taip pat nusižudė. Jo raštelyje buvo minima daugiau kaip du dešimtmečius trukusi akių deginimo, skausmo ir nepakeliamo diskomforto patirtis po lazerinės regos korekcijos.
Gloria McConnell LASIK procedūras atliko 2019 m. Po jų, pasak šeimos, prasidėjo rimtos komplikacijos: deginantis sausumas, blakstienų problemos, akių dirginimas. Ji mirė būdama 60 metų, o artimieji teigė, kad skausmas buvo viena priežasčių, paminėtų jos atsisveikinimo raštelyje.
Skaičiai ginčijami, nes skirtingos pusės komplikacijas vertina nevienodai
LASIK teikėjai dažnai pabrėžia, kad procedūra yra saugi, o regėjimui grėsmingų komplikacijų dažnis esą nesiekia 1 procento. Amerikos refrakcinės chirurgijos taryba nurodo, kad LASIK yra viena plačiai tirtų planinių chirurginių procedūrų.
Tačiau buvęs JAV Maisto ir vaistų administracijos darbuotojas Morrisas Waxleris, dalyvavęs LASIK patvirtinimo procese, vėliau viešai pareiškė apgailestaujantis dėl šio sprendimo. Jis teigė, kad jo analizė rodė 10–30 procentų komplikacijų dažnį, gerokai didesnį nei dažnai reklamoje ar viešoje komunikacijoje minimi skaičiai.
Šis skirtumas svarbus, nes pacientui „komplikacija“ nebūtinai reiškia tik apakimą. Tai gali būti sausos akys, naktinio matymo sutrikimai, šviesos aureolės, dvejinimasis, nuolatinis skausmas arba pojūtis, kad regėjimas tapo neprognozuojamas.
FDA įspėjimai patvirtina, kad rizikos nėra vien teorinės
JAV Maisto ir vaistų administracija nurodo, kad LASIK gali sukelti regėjimo praradimą, akinimą, aureoles, dvejinimąsi ir kitus sekinančius regos simptomus. Institucija taip pat pabrėžia, kad kai kuriems pacientams gali išlikti sausų akių sindromas arba atsirasti sunkumų vairuojant naktį.
Praktiškai tai reiškia, kad paciento informavimas prieš operaciją yra esminis. Jeigu žmogui procedūra pristatoma kaip paprastas būdas atsisakyti akinių, bet nepaaiškinama galimų ilgalaikių padarinių tikimybė, sprendimas gali būti priimamas neturint viso rizikos vaizdo.
Procedūros mastas didina net retų komplikacijų reikšmę
Nuo LASIK patvirtinimo JAV 1999 m. šią procedūrą atliko daugiau kaip 10 milijonų amerikiečių. Medicinos literatūroje taip pat nurodoma, kad kasmet lazerinę regos korekciją renkasi apie 700–800 tūkst. žmonių.
Todėl net mažas sunkių komplikacijų procentas absoliučiais skaičiais gali reikšti tūkstančius pacientų. Būtent dėl šios priežasties pavienės tragiškos istorijos tampa visuomenės sveikatos klausimu, o ne tik asmenine nelaime.
Pacientų pagalbos grupės atskleidžia tai, ko nematyti klinikiniuose procentuose
Paula Cofer, pati patyrusi sunkias pasekmes po LASIK, viešai pasakojo dvejus metus turėjusi savižudiškų minčių. Ji administruoja „Lasik Complications Support Group“ grupę socialiniame tinkle „Facebook“ ir teigė žinojusi mažiausiai 40 žmonių, kurie po LASIK komplikacijų nusižudė.
Toks skaičius nėra oficialus epidemiologinis tyrimas, tačiau jis rodo, kad pacientų bendruomenėse kaupiasi skausmingi liudijimai. Jie neprilygsta registrų duomenims, bet padeda suprasti, kodėl dalis žmonių reikalauja griežtesnio informavimo ir atidesnio komplikacijų stebėjimo.
Kai kuriems pacientams palengvėjimą suteikia gydymas, bet tai nepanaikina pirminės rizikos
Ne visos istorijos baigiasi tragiškai. Abrahamas Rutneris, Bruklino elektrikas, po nesėkmingos LASIK procedūros pasakojo negalėjęs dirbti ir vairuoti dėl migloto, skausmingo regėjimo. Vėliau jam buvo pritaikytas skleralinis lęšis, dengiantis ir saugantis pažeistą rageną.
Tokie sprendimai kai kuriems pacientams gali suteikti reikšmingą palengvėjimą. Vis dėlto jie nekeičia pagrindinio fakto: LASIK yra chirurginė intervencija į sveiką rageną, todėl jos rizika turi būti vertinama rimčiau nei kosmetinis patogumas atsisakyti akinių.
Jeigu po bet kokios medicininės procedūros atsiranda nepakeliamas skausmas, stiprus nerimas ar savižudiškos mintys, būtina nedelsiant kreiptis į medikus arba skubią pagalbą. Tokie simptomai nėra „silpnumas“ ir neturi būti išgyvenami vienumoje.
Šaltiniai:
https://www.jeiskauda.lt/akiu-operacija-po-kurios-kilo-tragisku-pasekmiu-lasik-pacientu-istorijos-sulauke-demesio/
