Žmogaus hormonai yra endokrininės sistemos cheminiai pasiuntiniai, kuriuos gamina liaukos ir kiti audiniai, o jų užduotis – per kraują arba vietinius signalus reguliuoti augimą, medžiagų apykaitą, lytinę funkciją, stresą, miegą, skysčių balansą, kraujospūdį ir imuninį atsaką.
Žmogaus hormonai priklauso endokrininei signalų sistemai
Hormonai veikia tik tas ląsteles, kurios turi atitinkamus receptorius. Receptorius galima įsivaizduoti kaip biologinę spyną, o hormoną – kaip raktą. Kai hormonas prisijungia, ląstelėje keičiasi fermentų aktyvumas, genų raiška arba jonų judėjimas.
Endokrininė sistema skiriasi nuo nervų sistemos veikimo greičiu. Nervinis signalas dažnai veikia per milisekundes, o hormonų poveikis gali trukti minutes, valandas ar net savaites. Pavyzdžiui, adrenalinas greitai kelia širdies susitraukimų dažnį, o tiroksinas ilgiau reguliuoja bazinę medžiagų apykaitą.
Pilnas pagrindinių žmogaus hormonų sąrašas pagal gamybos vietą
Žemiau pateikta lentelė apima pagrindinius žmogaus hormonus ir dažniausiai medicinoje minimus hormonams priskiriamus signalinius junginius. Kai kurie veikia per kraują, kiti – vietiškai, arti susidarymo vietos.
| Gamybos vieta | Hormonas | Pagrindinis veikimas |
|---|---|---|
| Pagumburis | TRH, CRH, GnRH, GHRH, somatostatinas, dopaminas | Valdo hipofizės hormonų išsiskyrimą. |
| Hipofizė | TSH, AKTH, FSH, LH, GH, prolaktinas, ADH, oksitocinas | Reguliuoja skydliaukę, antinksčius, lytines liaukas, augimą, laktaciją, vandens balansą ir gimdos susitraukimus. |
| Skydliaukė | Tiroksinas T4, trijodtironinas T3, kalcitoninas | Reguliuoja energijos apykaitą, šilumos gamybą ir kalcio apykaitą. |
| Prieskydinės liaukos | Parathormonas PTH | Didina kalcio kiekį kraujyje, veikia kaulus, inkstus ir vitaminą D. |
| Kasa | Insulinas, gliukagonas, somatostatinas, kasos polipeptidas | Reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir virškinimo funkcijas. |
| Antinksčių žievė | Kortizolis, aldosteronas, androgenai | Valdo stresą, druskų pusiausvyrą, kraujospūdį ir dalį lytinių požymių. |
| Antinksčių šerdis | Adrenalinas, noradrenalinas | Aktyvina ūmią streso reakciją, širdį, kraujagysles ir gliukozės išskyrimą. |
| Kiaušidės | Estrogenai, progesteronas, inhibinas, relaksinas | Reguliuoja menstruacijų ciklą, nėštumą, kaulus ir reprodukcinę sistemą. |
| Sėklidės | Testosteronas, inhibinas B, anti-Miulerio hormonas vaisiuje | Reguliuoja spermatogenezę, vyriškus lytinius požymius ir vaisiaus lytinį vystymąsi. |
| Kankorėžinė liauka | Melatoninas | Reguliuoja miego ir budrumo ritmą. |
| Inkstai | Eritropoetinas, reninas, kalcitriolis | Skatina eritrocitų gamybą, reguliuoja kraujospūdį ir kalcio įsisavinimą. |
| Širdis | ANP, BNP | Mažina skysčių perteklių ir dalyvauja kraujospūdžio reguliavime. |
| Virškinamasis traktas | Gastrinas, sekretinas, CCK, grelinas, GIP, GLP-1, motilinas, PYY | Valdo apetitą, skrandžio rūgštį, tulžies išsiskyrimą, kasos fermentus ir gliukozės atsaką po valgio. |
| Riebalinis audinys | Leptinas, adiponektinas, rezistinas | Informuoja apie energijos atsargas, veikia apetitą ir jautrumą insulinui. |
| Kepenys | IGF-1, hepcidinas, angiotenzinogenas, trombopoetinas | Veikia augimą, geležies apykaitą, kraujospūdį ir trombocitų gamybą. |
| Užkrūčio liauka | Timozinas, timopoetinas | Dalyvauja T limfocitų brendime. |
| Placenta | hCG, progesteronas, estrogenai, placentos laktogenas, relaksinas | Palaiko nėštumą, vaisiaus augimą ir motinos medžiagų apykaitos pokyčius. |
| Oda ir audiniai | Vitaminas D pirmtakai, prostaglandinai, leukotrienai | Dalyvauja kalcio apykaitoje, uždegime, kraujagyslių tonuse ir skausmo reakcijose. |
Kokios yra hormonų veikliosios medžiagos ir cheminės grupės?
Hormonų „veikliosios medžiagos“ biologine prasme yra patys cheminiai junginiai, kurie prisijungia prie receptorių. Jie skirstomi pagal sandarą, nes nuo jos priklauso veikimo greitis, tirpumas ir kelias į ląstelę.
- Peptidiniai ir baltyminiai hormonai: insulinas, gliukagonas, augimo hormonas, prolaktinas, AKTH, TSH, FSH, LH, ADH, oksitocinas.
- Steroidiniai hormonai: kortizolis, aldosteronas, estrogenai, progesteronas, testosteronas.
- Aminorūgščių dariniai: adrenalinas, noradrenalinas, dopaminas, T3, T4, melatoninas.
- Riebalų rūgščių dariniai: prostaglandinai, tromboksanai, leukotrienai.
- Sterolio darinys: kalcitriolis, aktyvioji vitamino D forma.
Peptidiniai hormonai dažniausiai veikia per ląstelės paviršiaus receptorius. Steroidiniai hormonai lengvai pereina per membraną ir dažnai keičia genų aktyvumą branduolyje. Skydliaukės hormonai yra aminorūgšties tirozino dariniai, bet jų poveikis panašus į steroidinių hormonų, nes jie veikia ląstelės branduolyje.
Išvaizda: hormonai neturi vienos matomos formos
Plika akimi hormono organizme pamatyti neįmanoma. Laboratorijoje jie apibūdinami pagal molekulinę struktūrą, koncentraciją kraujyje ir biologinį poveikį. Vieni hormonai yra trumpi peptidai, kiti – didesni baltymai, treti – maži lipidiniai junginiai.
Medicinoje hormonų „išvaizda“ dažniausiai siejama ne su forma, o su tyrimų rezultatais. Pavyzdžiui, TSH matuojamas mIU/l, insulinas – µIU/ml arba pmol/l, kortizolis – nmol/l arba µg/dl. Vertinimas priklauso nuo laboratorijos metodo, paros laiko, amžiaus, nėštumo ir vartojamų vaistų.
Kokia hormonų nauda organizmui?
Hormonai nėra papildoma sistema, o būtina organizmo reguliavimo dalis. Be insulino ląstelės negalėtų tinkamai valdyti gliukozės. Be skydliaukės hormonų sutriktų šilumos gamyba, širdies darbas ir nervų sistemos raida.
Kortizolis padeda išlaikyti kraujospūdį, gliukozės prieinamumą ir atsaką į stresą. Parathormonas ir kalcitriolis saugo kalcio pusiausvyrą, kuri reikalinga raumenims, nervams ir kaulams. Lytiniai hormonai lemia vaisingumą, kaulų tankį, raumenų masę ir antrinius lytinius požymius.
Kaip hormonai veikia konkrečias kūno sistemas?
Hormonų veikimas yra tarpusavyje susietas. Hipotalamo, hipofizės ir periferinių liaukų ašys sudaro valdymo grandines. Pavyzdžiui, pagumburis išskiria TRH, hipofizė reaguoja TSH, o skydliaukė gamina T4 ir T3. Kai T3 ir T4 padaugėja, TSH paprastai mažėja.
Gliukozės apykaitoje insulinas ir gliukagonas veikia priešingomis kryptimis. Insulinas skatina gliukozės patekimą į ląsteles ir glikogeno kaupimą. Gliukagonas skatina kepenis išskirti gliukozę į kraują. Tokia pusiausvyra apsaugo nuo per didelio gliukozės kritimo ar kilimo.
Streso metu suaktyvėja adrenalinas ir kortizolis. Adrenalinas greitai didina pulsą, plečia bronchus ir mobilizuoja energiją. Kortizolis veikia ilgiau, keičia medžiagų apykaitą ir imuninį atsaką.
Naudojimas medicinoje: hormonai skiriami tik pagal diagnozę
Hormonai medicinoje naudojami kaip vaistai, kai organizmas jų gamina per mažai, kai reikia slopinti per didelį uždegimą arba kai gydymas remiasi reprodukcinių funkcijų valdymu. Juos skiria gydytojas: šeimos gydytojas, endokrinologas, ginekologas, urologas, pediatras ar kitas specialistas pagal ligą.
Insulinas naudojamas sergant 1 tipo cukriniu diabetu ir kai kuriais 2 tipo diabeto atvejais. Levotiroksinas skiriamas esant hipotirozei. Gliukokortikoidai vartojami antinksčių nepakankamumui, autoimuninėms ligoms, alerginėms reakcijoms ar astmos paūmėjimams gydyti. Estrogenai, progestinai ir testosteronas taikomi tik įvertinus indikacijas ir rizikas.
Gydomosios savybės priklauso nuo hormono ir dozės
Hormonų gydomasis poveikis atsiranda tada, kai atkuriamas trūkstamas fiziologinis signalas arba tikslingai pakeičiama ligos eiga. Pavyzdžiui, levotiroksinas kompensuoja skydliaukės hormonų stoką, o hidrokortizonas pakeičia trūkstamą kortizolį sergant antinksčių nepakankamumu.
Kai kurie hormoniniai vaistai veikia ne kaip pakaitalas, o kaip reguliavimo priemonė. Kontraceptiniai progestinai ir estrogenai slopina ovuliaciją. GLP-1 receptorių agonistai imituoja žarnyno hormono GLP-1 poveikį, didina nuo gliukozės priklausomą insulino išsiskyrimą ir lėtina skrandžio išsituštinimą.
Vartojimo būdai priklauso nuo hormono cheminės sandaros
Peptidiniai hormonai dažnai suirtų virškinamajame trakte, jei būtų vartojami kaip įprastos tabletės. Dėl to insulinas leidžiamas po oda. Kai kurie preparatai naudojami infuzijomis, nosies purškalais, implantais ar injekcijomis.
Steroidiniai hormonai ir skydliaukės hormonai gali būti vartojami per burną, nes jų cheminė sandara tai leidžia. Hormoniniai preparatai taip pat gali būti tepami ant odos, leidžiami į raumenis, naudojami makšties forma arba transderminiais pleistrais. Kūno dalis ir vartojimo kelias parenkami pagal vaistą, ligą ir norimą poveikio trukmę.
Kontraindikacijos ir rizikos yra realios
Hormonų perteklius gali būti toks pat pavojingas kaip ir trūkumas. Per daug skydliaukės hormonų gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, svorio kritimą ir kaulų retėjimą. Per didelės gliukokortikoidų dozės ilgainiui didina infekcijų, osteoporozės, cukrinio diabeto ir kraujospūdžio riziką.
Hormoniniai vaistai turi konkrečias kontraindikacijas. Estrogenų turintys preparatai kai kuriems žmonėms netinka esant buvusiai trombozei, tam tikriems hormonams jautriems navikams ar nekontroliuojamai hipertenzijai. Testosterono terapija vertinama atsargiai sergant prostatos ligomis, esant dideliam hematokritui ar neaiškios kilmės simptomams.
Savarankiškas hormonų vartojimas nėra saugus. Diagnozei dažnai reikia kraujo tyrimų, kartais vaizdinių tyrimų ir klinikinio vertinimo. Vienas izoliuotas tyrimo skaičius ne visada reiškia ligą.
Hormonų tyrimai
Hormonų tyrimai dažniausiai atliekami iš kraujo, tačiau kai kurių hormonų arba jų skilimo produktų koncentracija gali būti tiriama ir šlapime ar seilėse. Tyrimas parenkamas pagal simptomus, įtariamą hormonų sistemos sutrikimą, paciento amžių, lytį ir vartojamus vaistus.
Vien tik hormono koncentracijos nustatymas ne visada parodo problemos priežastį. Endokrininė sistema veikia grandinėmis, todėl dažnai kartu tiriamas ne vienas, o keli tarpusavyje susiję hormonai. Pavyzdžiui, vertinant skydliaukę dažniausiai tiriamas TSH ir laisvasis T4, o lytinių hormonų sistemą – FSH, LH, testosteronas arba estradiolis.
Kokie būna hormonų tyrimai ir kam jie atliekami?
| Tyrimas | Ką parodo? | Kada dažniausiai atliekamas? |
|---|---|---|
| TSH | Parodo hipofizės signalą skydliaukei gaminti skydliaukės hormonus. | Įtariant hipotirozę, hipertirozę, esant nuovargiui, svorio pokyčiams, šalčio ar karščio netoleravimui. |
| Laisvas T4 (FT4) | Parodo pagrindinio skydliaukės hormono tiroksino kiekį kraujyje. | Dažniausiai vertinamas kartu su TSH, kai tikrinama skydliaukės funkcija. |
| Laisvas T3 (FT3) | Parodo aktyvesnės skydliaukės hormono formos koncentraciją. | Dažniau naudojamas įtariant hipertirozę arba tikslinant kitų skydliaukės tyrimų rezultatus. |
| FSH | Vertina kiaušidžių arba sėklidžių funkciją ir hipofizės signalą lytinėms liaukoms. | Tiriant nevaisingumą, menstruacijų sutrikimus, menopauzę, uždelstą ar ankstyvą lytinį brendimą. |
| LH | Dalyvauja ovuliacijos, testosterono gamybos ir reprodukcinės sistemos reguliavime. | Vertinant ovuliaciją, menstruacijų sutrikimus, nevaisingumą, testosterono trūkumą. |
| Estradiolis | Parodo vieno pagrindinių estrogenų koncentraciją. | Vertinant kiaušidžių funkciją, menstruacijų ciklą, vaisingumą, menopauzę arba lytinį brendimą. |
| Progesteronas | Padeda įvertinti ovuliaciją ir geltonkūnio veiklą. | Tiriant ovuliaciją, nevaisingumo priežastis ar menstruacijų ciklo sutrikimus. |
| Testosteronas | Parodo pagrindinio androgeno koncentraciją kraujyje. | Vyrams – esant sumažėjusiam libido, erekcijos sutrikimams, nevaisingumui ar įtariamam hipogonadizmui; moterims – esant padidėjusiam plaukuotumui, aknei ar įtariamam androgenų pertekliui. |
| SHBG | Parodo baltymo, prie kurio kraujyje jungiasi testosteronas ir kiti lytiniai hormonai, koncentraciją. | Kai reikia tiksliau įvertinti biologiškai prieinamo testosterono kiekį. |
| Prolaktinas | Vertina hormoną, susijusį su pieno gamyba ir reprodukcinės sistemos reguliavimu. | Esant menstruacijų sutrikimams, nevaisingumui, pieno išsiskyrimui ne žindymo metu, sumažėjusiam libido ar įtariant hipofizės ligas. |
| Kortizolis | Parodo vieno pagrindinių antinksčių žievės hormonų koncentraciją. | Įtariant antinksčių nepakankamumą, Kušingo sindromą ar kitus hipofizės ir antinksčių veiklos sutrikimus. |
| AKTH | Parodo hipofizės signalą antinksčiams gaminti kortizolį. | Dažniausiai vertinamas kartu su kortizoliu siekiant nustatyti, kurioje hormoninės grandinės vietoje yra sutrikimas. |
| IGF-1 | Atspindi augimo hormono poveikį organizmui. | Įtariant augimo hormono trūkumą arba perteklių, pavyzdžiui, akromegaliją. |
| Augimo hormonas (GH) | Dalyvauja augimo, baltymų sintezės ir medžiagų apykaitos reguliavime. | Dažniausiai vertinamas specialiais stimuliacijos arba slopinimo mėginiais, nes jo koncentracija kraujyje labai svyruoja. |
| PTH | Parodo prieskydinių liaukų hormoninį aktyvumą. | Esant per dideliam arba per mažam kalcio kiekiui kraujyje, inkstų ar kaulų apykaitos sutrikimams. |
| Insulinas | Parodo kasos beta ląstelių gaminamo hormono koncentraciją. | Vertinant gliukozės apykaitą, hipoglikemijos priežastis arba kai kuriais atvejais atsparumą insulinui. |
| hCG | Hormonas, kurio koncentracija pradeda didėti po embriono implantacijos. | Nėštumui nustatyti ir kai kuriais atvejais jo eigai vertinti. |
| Aldosteronas ir reninas | Padeda įvertinti sistemą, reguliuojančią kraujospūdį, natrio ir kalio balansą. | Esant sunkiai kontroliuojamam kraujospūdžiui, neaiškiai hipokalemijai ar įtariant pirminį hiperaldosteronizmą. |
| DHEA-S | Parodo vieno pagrindinių antinksčiuose gaminamų androgenų koncentraciją. | Vertinant padidėjusį plaukuotumą, virilizaciją ar galimą antinksčių androgenų perteklių. |
Šie tyrimai nėra vienas universalus „hormonų paketas“. Gydytojas paprastai pasirenka konkrečius rodiklius pagal simptomus ir įtariamą sutrikimą. Pavyzdžiui, tiriant hipofizės funkciją gali būti vertinami kortizolis, TSH, FT4, FSH, LH, prolaktinas ir IGF-1, o esant policistinių kiaušidžių sindromo požymiams gali būti tiriami LH, FSH, testosteronas, skydliaukės hormonai ir kiti rodikliai.
Kada gydytojas gali rekomenduoti hormonų tyrimus?
Hormonų tyrimai atliekami ne tik tada, kai įtariama konkreti endokrininė liga. Jie gali būti skiriami, kai simptomų visuma leidžia įtarti hormonų reguliacijos sutrikimą.
Dažniausios priežastys yra nepaaiškinami svorio pokyčiai, ilgalaikis nuovargis, gausus prakaitavimas, širdies plakimas, mėnesinių ciklo sutrikimai, nevaisingumas, sumažėjęs libido, erekcijos sutrikimai, padidėjęs plaukuotumas, neįprastas troškulys, augimo sutrikimai arba kraujospūdis, kurį sunku kontroliuoti.
Tačiau šie simptomai nėra būdingi tik hormonų ligoms. Panašius simptomus gali sukelti anemija, infekcijos, vaistai, miego sutrikimai ar kitos ligos, todėl hormonų tyrimų rezultatai vertinami kartu su žmogaus simptomais ir kitais tyrimais.
Ar visus hormonus galima ištirti vienu kraujo mėginiu?
Techniškai iš vieno kraujo paėmimo galima nustatyti daug skirtingų hormonų, tačiau visų žmogaus hormonų tirti vienu metu paprastai nėra prasmės. Endokrininės sistemos tyrimai pasirenkami pagal konkrečią hormoninę ašį ir klinikinį klausimą.
Be to, kai kurių hormonų koncentracija priklauso nuo paros laiko, menstruacijų ciklo fazės, valgymo, fizinio krūvio ar streso. Todėl skirtingiems hormonams gali būti reikalingas skirtingas tyrimo laikas.
Kada geriausia atlikti hormonų tyrimus?
Tyrimo laikas priklauso nuo hormono. Pavyzdžiui, kortizolio koncentracija ryte paprastai būna didesnė nei vakare, todėl tiriant antinksčių funkciją mėginys dažnai imamas ryte. Kai kuriuose diagnostikos protokoluose naudojamas būtent apie 9 val. ryto nustatomas kortizolis.
Vyrų testosterono koncentracija taip pat kinta per parą. Dėl to testosterono tyrimą vyrams dažnai rekomenduojama atlikti ryte, o sumažėjęs rezultatas paprastai vertinamas kartu su simptomais ir prireikus kartojamas.
Moterims FSH, LH, estradiolio ir progesterono rezultatų reikšmė gali priklausyti nuo menstruacijų ciklo dienos. Todėl gydytojas gali nurodyti konkrečią dieną, kada atlikti tyrimą.
Kaip pasiruošti hormonų tyrimui?
Vienodos pasiruošimo taisyklės visiems hormonų tyrimams neegzistuoja. Prieš tyrimą svarbu laikytis konkrečios laboratorijos arba gydytojo nurodymų.
Kai kuriems tyrimams gali būti rekomenduojama atvykti ryte ir nevalgius. Kitais atvejais badavimas nėra būtinas. Taip pat svarbu gydytojui nurodyti vartojamus receptinius vaistus, hormoninius preparatus, maisto papildus ir kontraceptikus, nes jie gali pakeisti kai kurių hormonų koncentraciją.
Vaistų savarankiškai nutraukti prieš tyrimą nereikėtų. Sprendimą dėl jų vartojimo tyrimo dieną turi priimti gydytojas.
Kodėl vieno hormono rezultato kartais neužtenka?
Hormonai veikia reguliavimo grandinėmis. Dėl to tas pats hormono pokytis gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių.
Pavyzdžiui, mažas skydliaukės hormonų kiekis gali būti susijęs su pačios skydliaukės veiklos sutrikimu arba su nepakankamu hipofizės signalu. Todėl kartu vertinant TSH ir FT4 galima geriau nustatyti, kurioje reguliavimo grandinės vietoje atsirado problema.
Panašiai mažas testosterono kiekis vyrui gali būti vertinamas kartu su LH ir FSH. Šių hormonų derinys padeda atskirti pirminį sėklidžių funkcijos sutrikimą nuo hipofizės ar pagumburio reguliavimo sutrikimo.
Kas yra hormonų stimuliacijos ir slopinimo mėginiai?
Kai kurių hormonų negalima patikimai įvertinti pagal vieną ramybės būsenos kraujo mėginį. Tokiu atveju atliekami dinaminiai endokrininiai tyrimai.
Stimuliacijos tyrimo metu organizmui skiriama medžiaga, kuri turėtų paskatinti konkretaus hormono išsiskyrimą. Tada keliuose laiko taškuose matuojama organizmo reakcija.
Slopinimo tyrimas veikia priešingai – skiriama medžiaga, kuri sveikoje hormonų sistemoje turėtų sumažinti tam tikro hormono gamybą. Jei hormono koncentracija nesumažėja taip, kaip tikėtasi, tai gali padėti nustatyti endokrininį sutrikimą.
Tokie mėginiai naudojami, pavyzdžiui, vertinant kortizolio, augimo hormono ir kai kurių kitų hormoninių sistemų veiklą.
Hormonų tyrimų rezultatus reikia vertinti individualiai
Hormonų normos nėra vienodas skaičius visiems žmonėms. Referencinės ribos gali skirtis pagal laboratorijoje naudojamą metodą, amžių, biologinę lytį, menstruacijų ciklo fazę, nėštumą ir paros laiką.
Todėl rezultato, kuris pažymėtas kaip padidėjęs arba sumažėjęs, nereikėtų automatiškai laikyti liga. Klinikinę reikšmę nustato ne vien skaičius, bet jo santykis su kitais hormonais, simptomais ir bendra žmogaus sveikatos būkle.
Kai kuriais atvejais tyrimą reikia pakartoti, nes hormonų koncentraciją laikinai gali pakeisti stresas, miego trūkumas, intensyvus fizinis krūvis, ūmi liga ar vartojami vaistai.
Kada dėl hormonų sutrikimų kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją arba endokrinologą verta kreiptis, jei atsiranda ilgai trunkantys ir nepaaiškinami simptomai, kurie gali būti susiję su hormonų veikla. Tai gali būti ryškūs kūno svorio pokyčiai, nuolatinis silpnumas, širdies ritmo pokyčiai, menstruacijų sutrikimai, nevaisingumas, sutrikusi lytinė funkcija, neįprastas plaukuotumas, augimo pokyčiai ar nuolatiniai gliukozės ir kraujospūdžio sutrikimai.
Gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, ligų istoriją ir vartojamus vaistus, o tada parenka konkrečius laboratorinius tyrimus. Toks principas yra tikslesnis nei bandymas profilaktiškai ištirti kuo daugiau hormonų.
Žmogaus hormonai sudaro tarpusavyje susijusią signalų sistemą, kuri reguliuoja medžiagų apykaitą, augimą, reprodukciją, stresą, miegą, kraujospūdį, skysčių ir mineralų balansą bei daugelį kitų organizmo procesų.
