Japonai vidutiniškai lieknesni už amerikiečius ne dėl stipresnės valios ar vieno „slapto“ produkto. Pagrindinė priežastis yra kasdienė aplinka: mažesnės porcijos, mažesnio kalorijų tankio maistas, daugiau ėjimo pėsčiomis, viešojo transporto naudojimas ir mitybos įpročiai, kurie ilgainiui keičia ir žarnyno mikrobiotą.
Skirtumą labiau paaiškina kasdienė sistema, o ne asmeninė disciplina
HealthInsider publikuotame tekste, kurio antraštėje minima Harvarde rengto svorio mažinimo gydytojo mintis, pabrėžiama, kad japonų ir amerikiečių kūno svorio skirtumo nereikėtų aiškinti vien dieta ar valios pastangomis. Toks požiūris svarbus, nes nutukimas retai būna tik individualaus pasirinkimo pasekmė.
Žmogus dažniausiai valgo tai, kas jam lengvai prieinama, įprasta ir socialiai priimtina. Jeigu aplinkoje dominuoja didelės porcijos, saldinti gėrimai, užkandžiai ir automobilinis judėjimas, svoris auga net be sąmoningo persivalgymo. Japonijoje kasdienė aplinka dažniau veikia priešinga kryptimi.
Japoniškas kasdienis maistas dažnai turi mažesnį kalorijų tankį
Tradiciniame japoniškame racione dažnai sutinkami ryžiai, žuvis, daržovės, jūros dumbliai, sojų produktai, miso sriuba ir fermentuoti maisto produktai. Tokie patiekalai gali būti sotūs, tačiau juose paprastai mažiau riebalų, cukraus ir itin perdirbtų ingredientų nei tipiniame vakarietiškame greitajame maiste.
Tai nereiškia, kad visi japonai valgo idealiai arba kad ryžiai automatiškai lieknina. Esmė kita: kai lėkštėje daugiau sriubos, daržovių, žuvies ir fermentuotų produktų, bendra energinė vertė dažnai būna mažesnė. Praktiškai tai reiškia mažiau kalorijų per dieną be nuolatinio skaičiavimo.
Mažesnės porcijos sumažina nepastebimą persivalgymą
Amerikietiškoje maitinimo kultūroje didelės porcijos tapo norma: dideli gėrimai, dideli desertai, dideli garnyrai. Žmogus dažnai suvalgo tiek, kiek jam patiekiama, net jei alkis jau praėjęs. Tai nėra silpnumo ženklas, o gerai žinomas elgsenos mechanizmas.
Japonijoje porcijos dažniau būna mažesnės, o patiekalai pateikiami keliuose induose. Toks valgymo būdas lėtina tempą ir leidžia anksčiau pajusti sotumą. Dėl šios priežasties bendras kalorijų kiekis gali būti mažesnis, net kai žmogus sąmoningai „nesilaiko dietos“.
Kasdienis judėjimas Japonijoje dažnai įvyksta be sporto salės
Kitas svarbus skirtumas yra judėjimas. Daugelyje Japonijos miestų žmonės dažnai eina iki traukinių stočių, naudojasi viešuoju transportu, lipa laiptais ir daugiau laiko praleidžia judėdami tarp namų, darbo ir parduotuvių. Tai nėra treniruotė, bet tai yra energijos sąnaudos.
Jungtinėse Valstijose daugelyje vietovių kasdienybė labiau priklauso nuo automobilio. Net nedideli atstumai dažnai įveikiami važiuojant, o ne einant. Todėl du žmonės gali valgyti panašiai, bet jų dienos energijos balansas skirsis vien dėl miesto struktūros.
Žarnyno mikrobiota gali būti grandinės dalis, bet ne vienintelė priežastis
HealthInsider tekste akcentuojama žarnyno mikrobiotos idėja: skirtingi mitybos įpročiai gali paveikti bakterijų sudėtį žarnyne, o tai siejama su apetitu, medžiagų apykaita ir uždegiminiais procesais. Ši kryptis medicinoje tyrinėjama, tačiau ji nepaneigia mitybos ir aplinkos vaidmens.
Fermentuoti produktai, tokie kaip miso, natto ar raugintos daržovės, gali prisidėti prie įvairesnės mikrobiotos. Vis dėlto mikrobiota nėra atskira nuo maisto. Ji formuojasi dėl to, ką žmogus valgo kasdien, kiek skaidulų gauna ir kiek itin perdirbtų produktų dominuoja racione.
Papildo pažadas negali paaiškinti visos šalies kūno svorio skirtumo
Svarbu atskirti medicininę hipotezę nuo reklaminio konteksto. Kai straipsnyje apie japonų lieknumą pereinama prie žarnyno papildų, tai dar nereiškia, kad papildas paaiškina nacionalinį skirtumą tarp Japonijos ir JAV. Tokį skirtumą formuoja dešimtmečius besikaupę mitybos, miestų planavimo, darbo dienos ir maisto rinkos įpročiai.
Todėl trumpas atsakymas išlieka paprastas: japonai vidutiniškai lieknesni todėl, kad jų kasdienybė dažniau padeda suvalgyti mažiau kalorijų ir daugiau judėti. Žarnyno mikrobiota gali būti vienas iš mechanizmų, per kurį ši kasdienybė veikia kūną, tačiau ji nėra stebuklingas paaiškinimas, pakeičiantis maistą, porcijas ir judėjimą.
Šaltinis: https://healthinsider.news/harvard-trained-weight-loss-doctor-reveals-the-real-reason-why-japanese-are-13-times-leaner-than-americans-not-diet-or-willpower-gut-supplement-en/
